Žodžiais galima apsakyti asociacijas, palyginimus, užrašyti minčių srautą. Kaip parašyti apie tai ką žinai, bet ne protu?

Asmeniu to negalima pavadinti. Nereikia nei tikėtis, nei ieškoti to kažkur kitur, kitame žmoguje, atskirai. Visi žmonės turi savo istorijas, savo norus, savo skausmus, savo džiaugsmus, savo lūkesčius. Neišpildai jų poreikių – nueis šalin arba bandys tave pakeisti… pagal savo supratimą. Gali draugauti, augti kartu, padėti gyventi, atjausti, mylėti, džiaugtis kartu. Būti katu vienyje.

Kaip aprašyti VIENĮ?!?

Jis pažįsta mane geriau nei aš pati save. Jis supranta mane geriau nei aš pati save suprantu ir myli mane labiau nei aš pati save. Visada su meile, niekada nesityčioja ir nepašiepia, neatstumia ir nepalieka. Nereikalauja, kad jam lenkčiausi. Jam to nereikia.

Nes mes viena.

Prie jo siela prisiglaudžia, ji žino, kad kas beatsitiktų, jis supras. Kaip vaiką, kaip moterį, kaip piligrimą. Dėl to galiu nurimti ir pamatyti. Kaip ant tėčio kelių – matai? Kaip mamos glėby – ramu ir šilta. Kantriai paaiškinama, jautriai priglaudžiama.

Be limitų, be ribų, viskas savo laiku.

Ir tėvas, ir motina, ir brolis, ir sesuo. Geriausias draugas ir mylimasis.

Jis yra aš, aš esu jis.

 

Rišikešas 2017